1915 metų kovo mėnesį pasirodęs ginkluotas žvalgybos biplanas AEG C.I (karinis indeksas KZ. 9) buvo ankstesnio AEG B.II evoliucija. Jis pradėjo „C“ modelio liniją.
Lėktuve sumontuotas stūmoklinis skysčiu aušinamas 150 a.g. variklis Benz Bz.III. Žvalgas iš priekinės kabinos persodintas į galinę, kur sumontuota turelė „Schneider Drehring“ su 7,92 mm kulkosvaidžiu MG 14 „Parabellum“. Jis buvo skirtas priešo antpuoliams atremti galinėje pusiausferoje. 1915 metais kariškiai peržiūrėjo savo reikalavimus žvalgybos lėktuvams ir perikalavo didesnio manevringumo ir sumažino tolygaus horizontalaus skrydžio reikalavimus. Manevringas lėktuvas lengviau ‚pasprukdavo“ nuo prieš naikintuvų atakos.

1915 metų spaklio mėnesį pasirodė pagerintas C.I variantas C.II. Atzižvelgiant į manevringumo reikalavimus sumažėjo bendras lėktuvo dydis. Jo ilgis - 7.09 m, sparnų mostas - 11.85 m. Lėktuvas turėjo 112 KW (150 a.g.) variklį Benz Bz.III ir išvystydavo 138 km/h greitį.

Po C.II pasirodė eksperimentinis C.III su paaukštintu fiuzeliažu – dabar jis pilnai užpildė angą tarp viršutinio ir apatinio sparno. Dėl to abu lakūnai įgijo puikias viršutinės pusiausferos apžvalgos galimybes. Beje, piloto ir žvalgo vietos vėl pasikeitė ir tai suteikė galimybes žvalgui šaudyti skrydžio kryptimi. Ši koncepcija buvo patvirtinta, bet iš techninės pusės jis turėjo gana daug trūkumų, todėl į masinę gamybą nepaleistas.

Masiškiausias „C“ serijos lėktuvas buvo originalios konstrukcijos klasikinės schemos biplanas C.IV, kurį 1916 metais sukūrė visų „B“ ir „C“ serijos lektuvų konstruktorius Georgas Kenigas. Išoriškai šis lėktuvas labai priminė C.II, bet buvo šiek tiek didesnis ir turėjo naują, galingesnį variklį Mercedes DIII, kuris buvo sinchronizuotas su fiksuotu piloto valdomu kulkosvaidžiu.

Lėktuvo stabilizatorius aerodrome galėjo būti fiksuojamas vienoje iš trijų padėčių. Taip buvo galima reguliuoti apkrovą ir aukščio vairus. Visas nešantis C.IV sklandmuo buvo suvirintas iš plieninių vamzdžių, tik nerviūros buvo medinės. Variklis dengtas aliuminio dangčiais. Priekinė lėktuvo dalis iki žvalgo kabinos dengta fanera, visos likusios biplano dalys buvo traukiamos drobe. Abu trapecijos plano sparnai buvo su eleronais. Lėktyvo ginkluotė – vienas „Špandau‘ ir vienas „Parabellum“. Lėktuvas turėjo ir rimtų trūkumų (per diedėl masė ir per mažas pastovumas ore). Nepaisant to jis išvystydavo pakankamai didelį greitį ir lengvai pasprukdavo nuo persekiotojų.

Neišliko žinkių apie tikslų pastatytų C.IV kiekį, bet jis buvo ne mažesnis nei 400 vienetų, įskaitant ir variantą C.IVa su 180 a.g. varikliu „Argus“. C.IV taip pat buvo statomi ir „Fokker“ Šverino gamykloje.

„C“ seriją užbaigė eksperimentinių lėktuvų statyba. Tarp jų buvo naktinis bombonešis C.IV-M, kuris nuo C.IV skyrėsi didesnio mosto sparnu, 150 a.g. varikliu Benz BzIII ir galimybe nešti po sparnais iki šešių 50 kg svorio bombų.

Žinomas ir dviviečio C.V prototipas, kuriame buvo 220 a.g. variklis „Mercedes“.

Be to pastatyti du C.VII su mažesniu biplaninės dėžutės spyrių kiekiu ir varikliu „Mercedes“ DIII, vienas pagerintas prototipas C.VIII ir triplanas C.VII Dr.

Iš viso AEG pastatė 658 „C“ serijos lėktuvus.Masiškiausiai gamintas C.IV.
 

Jūsų Skraiduolis