Įvadas

Žinomi septyni pasaulio stebuklai: Egipto piramidės, kabantieji Babilono (Semiramidės) sodai, Halikarnaso mauzoliejus, Efeso Artemidės šventykla, Rodo kolosas, Olimpo Dzeuso statula ir Aleksandrijos švyturys. Jų skaičių lėmė magiška septyniukės galia, ribotos žmonių atminties galimybės, antikinio pasaulio užimamas plotas ir, svarbiausia, tradicijų pastovumas. Maždaug IIIa. pr.m.e. kažkas šią septyniukę paskelbė esant stebuklų etalonu. Buvo atvejų, kai buvo bandoma įvesti vieną kitą pataisą, pvz. septintuoju stebuklu kartais buvo laikoma Aleksandrijos biblioteka, Koliziejus ar Pergamo altorius.

Praslinkus tūkstantmečiui po Romos žlugimo, pamažu vėl imta domėtis senojo pasaulio stebuklais. Antikos autoritetas buvo toks didelis, kad minėtuosius septynis stebuklus buvo imta laikyti nedaloma visuma, nors kai kurie iš jų jau buvo visiškai sunykę ir minimi tik senoviniuose rankraščiuose bei padavimuose. Tada ir atsirado žinomas posakis "aštuntasis pasaulio stebuklas". Juo buvo laikoma Palmyra, Peterburgas, Venecija, netgi Eifelio bokštas. Devintojo stebuklo nebuvo ir negalėjo būti. Prie septynių stebuklų galima prijungti tik dar vieną, tuo pabrėžiant, kad šis yra pranašesnis už viską, ką žmonės yra sukūrę įsigalėjus kanonui.

Graikai buvo patyrę keliautojai, tačiau retai teišplaukdavo už Viduržiemio jūros baseino ribų, todėl nežinojo Indijos, Pietų Azijos, Kinijos, Afrikos pietinės dalies nuo Sacharos. Todėl į "septynetą" nepateko stebuklai, esantys už graikų pasaulio ribų, taip pat žuvę arba pamiršti iki to laiko, kai graikai ėmė keliauti artimosiomis jūromis arba atsiradę jau įsigaliojus labai griežtai ir subjektyviai atrankai.

Apie septynis pasaulio stebuklus yra nemažai mokslinės bei grožinės literatūros, sukurta kino filmų. Daugybėje pareiškimų galima rasti teiginių, kad mūsų protėviai nebūtų pajėgę pastatyti Egipto piramidžių, Baalbeko šventyklų, nulieti geležies kolonos Delyje ir pan. Seniau žmonės manydavo, kad tokius didžiulius senovės paminklus padėjo pastatyti dievai, džinai ar raganos, šiandien gi prietarai pridengiami moksliškumo skraiste. Kadangi toli gražu ne visi žino, kaip buvo pastatyta kokia šventykla ar paminklas, žmonės lengvai patiki hipotezėmis apie visagalius ateivius, kurie neva praeityje pas mus atskrisdavę ir ką nors pastatydavę ar apie nuskendusio Atlantidos kontinento išsigelbėjusius gyventojus, kurie perdavę savo žinias likusiam pasauliui...

Ruošiant skyrių panaudota medžiaga:
Taylor, The Great Pyramid: Why Was it Built and Who Built it? 1859;
Kurtas Vilhelmas Ceramas "Dievai, kapai ir mokslininkai". Leidykla "Mokslas" 1991m.;
Igoris Možeika "7 ir 37 stebuklai". Leidykla "Mokslas" 1982m.

Parengė Skeptic

Šio straipsnio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso straipsnio autoriui. Kūrinio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Draudžiama naudoti visą straipsnį arba jo dalį neturint autoriaus raštiško sutikimo. Su autoriumi susisiekti galima nurodytais būdais. (c) Skeptic, (p) Lizdas